Drožingas, kaip koučingo forma yra plačiausiai naudojamas organizacijose. Drožingo pavadinimas kildinamas iš žodžio (iš)drožti. Šį terminą pirmą kartą išgirdau prieš kelis metus, kai su kolega Pauliumi Rate kalbėjomės apie koučingo taikymo ypatumus organizacijose.

Žinia, kad organizacijose, ypač pardavimų srityje, reikalinga pasiekti greitą ir aukštą veiklos rezultatą. Realybė tokia – jei vakar tikslą pasiekei, šiandien jo reikia siekti vėl iš naujo. Tad reikalingi ir nauji metodai, kurie padėtų žmonėms siekti šio rezultato. Klausimas vienintelis – kokius metodus taikyti, kad žmonės mokėtų, norėtų ir galėtų darbuotis taip, kaip iš jų tikimasi?

Vadovai turi visą spektrą būdų, kurie padėtų jiems skatinti darbuotojų įsisąmoninimą ir atsakomybę veikti. Vieni jų yra labiau žmogiški, kiti – labiau vadybiniai.

Taikantis drožingą vadovas iš tikrųjų mano, kad taiko koučingą ir daro tai neva nepastebimai. Tuo tarpu drožingą gaunantis žmogus paprastai stengiasi pokalbį užbaigti kuo greičiau ir viskam pritaria, nes jaučiasi spaudžiamas į kampą ir manipuliuojamas.

Žiūrint iš laiko sąnaudų ir įdedamų pastangų perspektyvos, drožingas yra efektyvesnis metodas negu koučingas. Jei koučingo atveju reikia laukti kol žmogus sprendimus sugalvos pats, tai drožingo atveju šie sprendimai labai greitai įprosyjami į žmogaus galvą.

Kaip jau supratote, šis tekstas bus šaržas to, kas kai kuriose organizacijose yra vadinama koučingu, nors iš tikrųjų koučingu nė nekvepia. Visada sakiau vadovams – norite žmogų spausti, liepti jam, pareikalauti iš jo, taip ir darykite, tik nevadinkite to koučingu, nes tai – drožingas.

Toliau noriu pateikti pagrindinius drožingo taikymo principus, kuriuos perskaitę tikriausiai atpažinsite atvejus, kai drožingą taikė jums arba drožingą taikėte jūs.

Taikant drožingą reikia:

  1. Kalbėti monologu kuo daugiau ir kuo mažiau leisti kalbėti drožingą gaunančiam žmogui. Pabaigoje galima pastarojo paklausti, ar jis suprato, kas buvo sakoma. Didelė tikimybė, kad į tokį klausimą sulauksite greito ir teigiamo atsakymo.
  2. Klausti klausimų ir į juos pačiam atsakyti. Pavyzdžiui, galima klausti: ar tu nemanai, kad turėtum labiau pasistengti, nes aš tai manau.
  3. Kartais geriau negaišti laiko klausimams, jei aptariama tema jums ir taip aiški. Pateikite pasiūlymus ir kuo greičiau užbaikite pokalbį.
  4. Kuo dažniau klausti klausimų, kurie prasideda žodžiu kodėl? Pavyzdžiui, kodėl nepadarei? Kodėl tu ir vėl vėluoji? Kodėl man nepranešei? Kodėl tau nepavyko?
  5. Kuo dažniau į pokalbius įterpti savo nuomonę bei vertinimus. Pavyzdžiui, reikia pasakyti, ką manote apie prieš jus sėdintį žmogų ir paklausti jo, ar jis pats taip nemano: aš tai galvoju, kad tu pradėjai tinginiauti, ar tu pats taip nemanai?
  6. Pateikti žmogaus išsakomų idėjų kritiką, nes tai, ką žmogus sako, greičiausiai yra nesąmonė, nes vadovas žino geriau. Jei nesutinkate su žmogaus išsakoma idėja, nedelsdami pasakykite jam: aš tai manau, kad šita idėja bloga, geriau darykime taip…
  7. Neleisti pačiam žmogui formuluoti savo veiksmų plano, nes jis nesugebės to padaryti. Geriau už jį tai padarykite jūs. Aiškiai pasakykite ir nurodykite, ko norite. Kaip tai reikės padaryti, tegu susipranta pats žmogus, nes jūs tokiems menkniekiams negaišite laiko. Jei jis čia dirba, jis turi žinoti.
  8. Pateikti pavyzdžių nurodant, kad kiti žmogaus kolegos dirba geriau už jį. Negalima tikėti jokiais žmogaus pasiteisinimais. Visi pasiteisinimai yra skirti tik jums suklaidinti ir trukdo geram drožingo pokalbiui. Kuo daugiau leisite kalbėti drožiamajam, tuo labiau rizikuojate, kad pokalbis bus neefektyvus.
  9. Pašnekovui nesuprantant ko iš jo norima, reikia jam pasakyti, kad jam turi būti aišku, jei aišku yra jums ir kitiems. Jei pašnekovas sako, kad jis ko nors nemoka ar nežino, jis meluoja arba nenori gilintis.
  10. Susitarus su drožiamuoju, kas bus daroma reikia viską daryti kitaip, negu drožiamasis siūlo. Taip jūs padėsite jam išvengti klaidų.
  11. Jei drožiamasis padarė klaidų, būtinai reikia jį nubausti ir tas klaidas kartas nuo karto priminti. Švelniausia bausmė, kurią galima naudoti, tai ilgai klausinėti kodėl jis suklydo.
  12. Matant, kad drožiamasis pokalbio metu sutriko, nusuko akis į šalį ir mažai dalyvauja pokalbyje, reikia pasakyti ką nors padrąsinančio, pavyzdžiui: aš tik noriu tau padėti.
  13. Baigiant pokalbį su drožiamuoju reikia pasakyti ką nors padrąsinančio, pavyzdžiui: žiūrėk man.

Apibendrinant, drožingo pokalbyje reikia dominuoti vadovui, kuris pateiktų tiek klausimus, tiek ir atsakymus į juos.

Jei drožingas jums nepatiko, šiame tinklaraštyje yra daugybė patarimų kaip taikyti kitą būdą – koučingą, kurio metu žmogui leidžiamą kalbėti, laukiama jo atsakymų į klausimus, idėjomis keičiamasi kartu, jos skatinamos vystyti ir taikyti. Gerų koučingo pokalbių serija įgalina žmogų veikti savarankiškai, taikyti kūrybiškus sprendimus ir tiesiog geriau jaustis.

Daugiau apie tai, kokios klaidos daromos koučinge

One comment on “Drožingas – nauja koučingo atmaina

  1. mantas on said:

    Tomai, užskaitau šitą postą! Drožingas -tai kažkas tooookio!

    VA:F [1.9.10_1130]
    Rating: 0.0/10 (0 votes cast)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

HTML tags are not allowed.