Taip kartą auditorijoje replikavo vienas mokymų dalyvis. Tai įvyko, kai diskutavome kaip vadovai gali pritaikyti koučingą savo darbe. Vadybos specialistai konstatuoja, kad vadovai neretai baiminasi tokių bendravimo formų, kurios gali priminti kokią nors psichologinę ar žargonu vadinamą „minkštą“ veiklą. Organizacijose, ypač turinčiose tvirtos rankos kultūrą, nepriimta kalbėtis apie jausmus ar kitus jautrius asmeninius klausimus.

Iš pirmo žvilgsnio koučingo pokalbis gali pasirodyti panašus į psichologo ir jo kliento pokalbį. Tai dėl to, kad tiek psichologas, tiek koučingo specialistas kuria panašų santykį su savo pašnekovais. Galiausiai abu pokalbiai yra paremti panašia technika – aktyviu klausymusi ir klausimais. Žvelgiant giliau, daugelis koučingo technikų kildinamos iš įvairiausių psichologijos krypčių. Šiandien turime į sprendimus orientuotą koučingą, kognityvinį koučingą, į klientą orientuotą koučingą, NLP koučingą ir t.t.

Kartais psichoterapijos ir koučingo turinys yra panašus, nes čia kalbama apie žmogų ir jo vidinį pasaulį. Kaip ir psichoterapiniame pokalbyje, koučingo pokalbių metu neretai susiduriama su abiejų pašnekovų jausmais, ir vėlgi, jei norime šias disciplinas atskirti, tai gali klaidinti.

Žemiau pateiksiu apibendrintus savo bei kitų autorių (Peltier, 2001; Bluckert, 2008) pastebėjimus, kuo koučingas skiriasi nuo psichoterapijos.

Psichoterapija vs. Koučingas

  • • Analizuojama dabartis ir praeitis / Analizuojama dabartis ir ateitis
  • • Orientuojamasi į analizę – „Kodėl?“ / Orientuojamasi į veiksmų modeliavimą – „Ką darysi?“
  • • Orientuojamasi į jausmus ir apmąstymą / Orientuojamasi į apmąstymą ir veiksmą
  • • Skirta gydyti / Skirta padėti mokytis
  • • Dažniausiai klientas yra emociškai sutrikęs / Klientas yra sveikas ir veiksnus žmogus
  • • Problema yra asmenyje / Problema yra asmenyje ir jo darbinėje aplinkoje
  • • Pasiekimai nekomunikuojami kitiems / Pasiekimai gali būti komunikuojami kitiems
  • • Kartais privaloma ir būtina / Laisvai pasirenkama
  • • Apibrėžta pokalbių trukmė / Neapibrėžta pokalbių trukmė
  • • Gali būti skiriamas papildomas gydymas (vaistai) / Jokios papildomos kontrolės ar priežiūros
  • • Aiškiai apibrėžtas psichologo ir jo kliento santykis (negalime kartu žaisti golfo…) / Santykis yra laisvas ir kompleksiškas (galime kartu žaisti golfą, eiti į restoraną ar kalbėtis apie verslo reikalus)

Bet kuris koučingo specialistas norėdamas tapti profesionalu privalo išmanyti pagrindinius psichologijos principus ir mokėti juos taikyti praktikoje. Tačiau jei kalbame apie koučingą organizacijose, vadovams pakanka išlavinti atitinkamas nuostatas ir ištobulinti reikiamus bendravimo įgūdžius. To pakaks, kad jie pagerintų savo santykį su darbuotojais ir sukurtų visas reikalingas prielaidas jų tobulėjimui.

Literatūra:

Bluckert, P. (2008) Psychological Dimensions of Executive Coaching, Maidenhead: Open University Press

Peltier, B. (2001) Psychology of Executive Coaching: Theory and application, New York: Brunner -Routledge

2 comments on “„Aš vadovas, o ne psichoterapeutas!“

  1. Truputi maisai savokas – rasai ne apie “psichologine konsultacija”, o apie “psichoterapija” (jos labai skiriasi tarpusavyje, todel bendrai apie jas rasyti negalima).

    VA:F [1.9.10_1130]
    Rating: 0.0/10 (0 votes cast)
  2. Tomas Misiukonis on said:

    Ačiū! Truputį pakoregavau, bet pavadinimą paliksiu, nes tai originali citata…

    VA:F [1.9.10_1130]
    Rating: 0.0/10 (0 votes cast)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

HTML tags are not allowed.