Jau rašiau, kad koučingo pokalbis gali būti praturtintas koučingo specialisto pastebėjimais ar įžvalgomis, kartais grįžtamuoju ryšiu pašnekovui. Šiame praktiniame tekste noriu pasidalinti būdais ir frazių pavyzdžiais, kaip tai gali būti padaryta.

Jeigu tikite, kad koučingo specialistui įsiterpti nereikia, vis tiek patariu peržvelgti šiuos patarimus – galbūt nuspręsite eksperimentuoti ir keisti savo koučingo praktiką. Mano išeitinė pozicija – koučingo specialisto įsiterpimas gali būti vertingas klientui, jeigu ši intervencija skatina papildomas pašnekovo mintis ar teigiamai prisideda prie jo sumanymų.

Prielaidos patikrinimas

Kalbant jūsų pašnekovui galite pajusti, kaip mintyse imate daryti išvadas iš to, kas jums sakoma. Pavyzdžiui, jeigu pašnekovas nenustoja kaltinti kokio nors žmogaus arba menkina save, galite pasidalinti su pašnekovu tokia mintimi:

Pataisyk mane, jeigu klystu. Iš to, ką tu sakai man susidaro įspūdis, kad…(tavo nuomone, visa kaltė tenka tam žmogui, tavo nuomone šioje situacijoje kaltas tu vienas).

Jūsų tikslas – tiek patikrinti savo prielaidą, kurios neišsakę jūs neturėsite ramybės viso likusio pokalbio metu, tiek padėti savo pašnekovui pamatyti kitą medalio pusę. Jeigu pašnekovas nesutiks su jūsų prielaida, ją atsiimkite ir tęskite pokalbį įprastai – užduodami klausimus, apibendrindami pašnekovo mintis. Skaityti daugiau…

Pirmasis patyrimas, kuris aplanko besimokančius koučingo žmones – tai suvokimas, kaip sunku neįsiterpti į koučingo pokalbį savais patarimais ar nukreipimais. Ypatingai ryškiai tai atsispindi vadovų pokalbiuose su darbuotojais, nes vadovai, nors ir sako, kad taiko koučingą, vis tik jie dalinasi patarimais ar kitaip perduoda pašnekovui savo valią. Pavyzdžiui, užmaskuoja savo mintį klausime ar tu nemanai, kad…? Tiesiai šviesiai kalbant, jie tam ir yra vadovai. Yra atvejai, kai nuo patarimų reikia susilaikyti. Yra situacijos, kai tie patarimai būtini.

Kaip bebūtų, esminė koučingo nuostata sako, kad kiekvienas žmogus turi atsakymus, tik reikia jam padėti tuos atsakymus surasti. Tiesą sakant, nesu koučingo radikalas ir koučingo pokalbiuose su pašnekovais pasidalinu savo įžvalgomis ar grįžtamuoju ryšiu. Mano patirtis rodo, kad laiku pateiktos ir tinkamai dozuotos įžvalgos gali paskatinti naujas pašnekovo mintis.

Kartais žmonės jaučiasi beviltiškai ir paguodos žodis ar pasidalinimas patirtimi gali jiems padėti. Bet prieš nusprendžiant, kokią koučingo filosofiją pasirinksite, vis tiek reikia išmokti taikyti klasikinį koučingą – švarų nuo bet kokių patarimų ar koučingo specialisto medžiagos. Jeigu bandėte vesti koučingo pokalbius ir vis dar jaučiate, kad patarimai ar išankstinis jūsų matymas lenda į paviršių, tuomet šis tekstas jums. Skaityti daugiau…

Taigi, empatija, kaip sakoma, yra santykių pagrindas. Nejausdamas to, ką jaučiu aš, kitas žmogus negebės su manimi gerai subūti. Nenutuokdamas, kas gali būti svarbu kitam žmogui, vargu ar galėsiu tikėtis būti šio žmogaus priimtas. Iš kitos pusės, galvojant apie organizacinį kontekstą, žodį empatija jau greitai bus galima įrašyti į bullshit bingo lentelę, nes jis yra toks pat nuvalkiotas, kaip ir žodžiai pokyčiai ar iššūkiai.

Arūnas turi būti empatiškas buhalterei Dianai iš antro aukšto. Taip pat jis turi būti empatiškas savo kolegai, kuris jautriai reaguoja į bet kokį jo asmeninės erdvės, užimančios 30 kv. metrų, pažeidimą. Arūnas turi būti empatiškas valytojai Danutei, kuriai nepatinka, kad Arūnas kartais palieka ne iki dugno išgertą kavos puodelį ir Danutei nelengva tą puodelį įdėti į nešvarių puodelių dėžę, kurioje ji surenka puodelius iš kitų biuro vietų. Kitą dieną Arūno vadovas kalbasi su juo ir sako jam: klausyk, Arūnai, noriu pakalbėti apie tavo kolegiškumą, ar girdėjai, kad yra toks dalykas – empatija?

Neseniai man į rankas pakliuvo Adam Wayts, profesoriaus iš Northwestern University straipsnis Limits of Empathy, publikuotas Harvard  Business Review žurnale. Perskaitęs autoriaus tyrimais ir praktinėmis įžvalgomis paremtą tekstą, pagalvojau apie tą menamą personažą Arūną, kuris neriasi iš kailio bandydamas įlipti į visų jį supančių žmonių batus. Žinoma, kiekvienas turime mokėti panaudoti empatijos gebėjimą, tačiau pasak protingų žmonių, empatija turi tam tikras ribas. Tad kol mūsų herojui Arūnui netrūko kantrybė, kviečiu su jomis susipažinti.

Pirmoji riba: empatija (iš)vargina

Pagalbininkų profesijos, tokios kaip gydytojai, mokytojai, socialiniai darbuotojai, hmm, koučingo specialistai yra ypatingai jautrios šiam apribojimui. Pasak tyrimų, šių profesijų atstovai yra lengviau pažeidžiami ir yra mažiau atsparūs stresui ypač tada, kai šių profesijų atstovams keliamas lūkestis demonstruoti aukštą empatijos lygį. Skaityti daugiau…

Ar žinote, dėl ko kyla karščiausios diskusijos tarp koučingo specialistų bei tų, kurie šiek tiek kritikuoja koučingą?

Pirmieji sako, kad žmonėms nereikia duoti patarimų, nes savo rūpesčius jie moka išsispręsti patys. Antrieji sako, kad patarimai yra vertingas dalykas, nes kitu atveju, ko tada eiti pas specialistą?

Dauguma koučingo specialistų, ypač tų, kuriems koučingo mokyklose buvo prisakyta jokiais būdais nepatarti savo klientams ir nesikišti į pokalbį savo įžvalgomis, laikosi tvirtos nuomonės, kad pašnekovas (klientas)  turi visus atsakymus ir jam tereikia padėti tuos atsakymus surasti užduodant mąstymą skatinančius klausimus.

Koučingo metodikos kritikai, o ir daugelis kitų žmonių, kurie koučingo specialistams kelia savus reikalavimus, sako, kad vien tik klausinėjimas nebus efektyvus – koučingo specialistas turi ir kartais privalo pasidalinti savo įžvalgomis, suteikti pašnekovui grįžtamąjį ryšį ar pasidalinti su juo savo patirtimi.

Apie tai iš dalies jau svarsčiau anksčiau ir kuo daugiau praktikos įgyju, tuo geriau suprantu, kad norint padėti augti ir tobulėti kitam žmogui, koučingas kaip atskira metodika gali ne viską. Geriausių rezultatų pasiekiu ne tik užduodamas mąstymą stimuliuojančius klausimus, bet ir dalindamasis savais pastebėjimais, patirtimi, įžvalgomis, tik, žinoma, leisdamas pašnekovams visa tai apsvarstyti.

Vis dar tebegalvodamas, kaip čia iš tiesų yra, sumaniau atlikti apklausą, kuri padėtų atskleisti, už kokią pagalbą žmonės sumokėtų apvalią 399 EUR sumą, jeigu susidurtų su veiklos keitimo dilema. Skaityti daugiau…

Sveiki, Tomai, – anądien man paskambino vienos įmonės personalo vadovė. Su ja pasikalbėjome apie galimybę teikti koučingo paslaugas. Be įprastų darbinių klausimų ji pasiteiravo, kiek man metų. Keturiasdešimt, – atsakiau. Puiku, labai gerai, – užtikrintai sureagavo ji. Kai paklausiau, kuo jai svarbus mano amžius, ji pasakė, kad, jos nuomone, koučingo specialisto amžius turi atitikti jo kliento amžių. Palinkėjome vienas kitam geros dienos ir atsisveikinome sutarę tolimesnius veiksmus.

Galvoju apie amžių ir prisimenu savo studijas su koučingo specialistais iš Jungtinės Karalystės. Tada jaučiausi keistokai, nes grupėje tuo metu buvau pats jauniausias žmogus. Tuo metu man buvo 34.

Dar prisiminiau. Vienoje ICF Lietuva Koučingo Akademijoje lektorė iš užsienio stebėjosi, kad mūsų koučingo specialistų bendruomenė yra pakankamai jauna. Kaip jūs pasirenkate klientus? Kaip jus renkasi klientai?, – tuomet klausė ji lyg norėdama duoti suprasti, kad koučingo specialistų amžius yra svarbus reikalas. Ko gero tikrai svarbus reikalas, – tada pagalvojau.

Ši tema neseniai sugrįžo, tad pirmiausia pradėjau nuo įvairių koučingo specialistų diskusijų analizės. Gilindamasis į įvairius pasisakymus interneto forumuose, o taip pat į rimtus ir nelabai straipsnius, susidariau tokį įspūdį, kurį apibendrinsiu žemiau. Skaityti daugiau…

Pradėję mokytis koučingo daugelis žmonių pirmiausia atkreipia dėmesį į klausimų uždavimą, nes galvoja, kad uždavus gerą klausimą vyks geras koučingas. Nebūtinai. Daugiau praktikuojantis išryškėja klausymosi įgūdžių svarba, santykio su pašnekovu kūrimo aspektai ir kiti svarbūs dalykai, be kurių koučingas būtų ne koučingas.

Žinoma, gebėjimas formuluoti klausimus yra svarbus įgūdis ir, reikia pasakyti, kad pramokę užduoti gerus klausimus žmonės pajunta padarę progresą koučingo praktikoje. Smagus jausmas, kai kitą žmogų paskatini susimąstyti. Paradoksalu, tačiau norint užduoti gerus klausimus, pirmiausia reikia galvoti ne apie naujų klausimų mokymąsi, tačiau reikia atmokti užduoti neteisingus klausimus. Koučinge netinka užduoti klausimus taip, kaip mes juos užduodame įprastuose pokalbiuose.

Šiame praktiniame tekste pateiksiu dažniausiai pasitaikančias blogų koučingo klausimų rūšis ir pavyzdžius.

Į turinį orientuojantys klausimai

Kadangi koučingo pokalbio vedantieji labai nori padėti savo pašnekovui rasti gerų sprendimų. Nekantraudami tą padaryti, jie nejučia į klausimą įpina galimų sprendimų variantus arba, kitaip tariant, užpildo klausimą savu turiniu.

Ar tu negalvoji, kad tu turėtum pasikalbėti su Arūnu? Skaityti daugiau…

Mano puikūs kolegos iš OVC Consulting kompanijos apklausė 222 įvairių Lietuvos įmonių darbuotojus ir išsiaiškino, kaip yra su grįžtamojo ryšio teikimu, gavimu ir jo kokybe. Štai pagrindinės įžvalgos iš tyrimo, kurio rezultatus galite parsisiųsti iš čia ir panaudoti savo pristatymuose (išlaikant tiesioginę nuorodą į OVC Consulting).

Vadovai grįžtamąjį ryšį darbuotojams suteikia retai.

Darbuotojams iš vadovų labiau trūksta pagyrimų nei kritikos.

Darbuotojus tenkina vadovų grįžtamojo ryšio kokybė.

Parsisiųsti tyrimą.

Klinikinis psichologas Antanas Mockus vėl čia ir specialiai Coachingblog.lt jis parengė savo įspūdžius iš ICF Lietuva organizuojamos kasmetinės koučingo konferencijos, kurioje be kitų įdomių pranešimų buvo diskutuojama apie koučingo ir psichologijos santykį.

Esu klinikinis psichologas Antanas Mockus. Nesu koučingo specialistas ir kol kas juo neplanuoju būti. Mano pažintis su koučingu prasidėjo nuo kritiškų pastebėjimų, skepsio išsakymo asmeninėje feisbuko paskyroje. Pagrindinis oponentas ir žmogus, kuris netiesiogiai paskatino gilintis į koučingą (juk reikia medžiagos kontra-argumentams!), buvo koučingo specialistas Tomas Misiukonis, rašantis kritinio mąstymo nestokojantį tinklaraštį Coachingblog.lt. Jame dalinausi savo mintimis apie koučingą. Vėliau norėdamas paskatinti kolegas pasidomėti koučingu ir susidaryti nuomonę apie jį, surengiau diskusiją kasmetiniame Lietuvos psichologų kongrese. Ir štai jau sudalyvavau ICF Lietuva koučingo konferencijoje. Taigi, mano pažintis su koučingu tęsiasi toliau ir jaučiu, kad tai ne pabaiga. O dabar norėčiau pasidalinti įspūdžiais, pamąstymais po konferencijos, kuriuose taip pat atsispindi kiek apibendrintas ir dabartinis mano santykis su koučingu. Skaityti daugiau…

Dalinuosi savo pranešimo iš ICF Lithuania „ICF ON TOUR 2015″ skaidrėmis. Tiems, kurie buvote, ačiū už šiltas akis. Tiems, kurie nebuvote, tikiuosi, kad patiks. Viskas apie mano kelią koučinge ir su kokiais sunkiais klausimais susidūriau.

Matyti skaidres

Iki šiol rubrikoje Koučingo Žmonės kalbinau koučingo specialistus, psichologus, psichoterapeutus ir mokslo žmones. Žinia, didelį dėmesį skiriu koučingo plėtrai organizacijose, tad nusprendžiau paimti interviu iš vadovo, kuris, tikrai žinau, taiko koučingo metodikas savo darbe. Tai – Linas Januševičius, SEB banko Verslo plėtros departamento vadovas, kuris kasdien dirba su 40 žmonių komanda. Lino vadovaujamas  departamentas kuria beveik visas banko paslaugas, procesus bei darbo su klientais strategijas. Linas atsakingas už ryšių su klientais valdymą, banko filialų tinklą ir elektroninę bankininkystę. Pakankamai reikalų, kad gyvenimas neatrodytų nuobodus.

Linai, žodis koučingas vadovų tarpe toks pat populiarus kaip ir žodžiai pokyčiai, iššūkiai, rezultatai, klientai… Kas tai – vadybos panacėja, dar viena mada organizacijose, o gal būdas kažkaip paveikti žmones? Galbūt personalo valdymo specialistai pernelyg sureikšmina šį ugdymo būdą ir jis iš tiesų menkai pasiteisina?

Ar koučingas dar viena mada? Turbūt, taip. Ar panacėja? Nežinau. Tačiau vien dėl to, kad koučingas dabar, iš tiesų, yra madingas daugelyje organizacijų, jis, kaip metodas, nuo to nepasidaro nei blogesnis, nei geresnis. Tai tiesiog dar vienas žmogaus ugdymo būdas, kuris, jei naudojamas tinkamai, net jei ir nebus panacėja, tikrai duos rezultatų. Bet man atrodo svarbiausia yra ne paties koučingo, kaip tokio, mada. O tai, kad daugelyje organizacijų tampa ne šiaip madinga, o tiesiog privaloma kalbėti, galvoti apie darbuotojų ugdymą. O ar daryti tai su koučingo pagalba ar kitaip, gal ne pats svarbiausias klausimas. Skaityti daugiau…

5 - 42««...34567...102030...»»