Kartais žmonės klausia: kaip reikia pasiruošti koučingo sesijai? Paprastai atsakau, kad galima atlikti kokį nors ritualą, pavyzdžiui, išeiti į lauką, įkvėpti gryno oro arba pastovėti ant galvos, jeigu tai tik padeda susitelkti buvimui su kitu žmogumi.

Turiu savo ritualų prieš sesiją, pavyzdžiui, klausau muzikos, kvėpuoju, susikaupiu, – sako patyrusi koučingo specialistė Milana Koc. – Kalbu apie dešimties minučių ritualus. Tam, kad įeičiau į flow būseną. Kūne turi atsirasti tam tikrų pojūčių. Tai ženklas, kad esu pasiruošusi. Pas mane kažkur skrandžio zonoje atsiranda mažas laužas ir sesijos metu jis didėja ir dega stipriai.

Kitiems galbūt vertėtų peržvelgti užrašus, tačiau tikrai nereikia galvoti, ką ir kaip darysite pokalbio metu. Jeigu savo fizinį būvį jau parengėte susitikimui su pašnekovu, tai perdėtas rūpestis, kaip geriau atlikti pokalbį, gali tik sutrukdyti.

Kad išmoktume būti atviri viskam, kas nutiks koučingo pokalbio metu, verta panagrinėti vieną svarbiausių koučingo specialistų saviugdos klausimų: ar tai, ką darau/darysiu šiame susitikime, darau/darysiu tai dėl kliento, ar dėl savęs?

Šį klausimą dažnai užduodu koučingo supervizijų metu, nes tai, kaip koučingo specialistai tvarkosi su savo ego, yra svarbus klausimas. Žemiau pateiksiu įžvalgas, kurios apibendrina vidinius koučingo specialisto trikdžius ir parodo, kaip tam tikri dalykai gali įsiterpti į koučingo pokalbį.

Išmokau naują koučingo techniką ir noriu ją pritaikyti

Pradedantys koučingo specialistai vaikosi įvairių koučingo technikų ir klausia: ką dar galėčiau išbandyti? Gal yra kažkokia technika ar geras klausimas, kuris… Skaityti daugiau…

Dalinuosi savo pranešimo apie komandos koučingą skaidrėmis. Pranešmo data 2016 02 28d. Vieta: ICF Lietuva žiemos koučingo akademija ’16

Parsisiųsti skaidres

Tikriausiai pastebėjote, kad Coachingblog.lt rašau ne tik apie individualų koučingą, tačiau ir apie komandų koučingą (angl. team coaching).

Koučingas – ugdymo būdas, kuris padeda keistis žmonėms, tačiau puikiai tinka ir komandoms. Tai gali būti vadovų komandos, projektų, kūrybinės ar kitokios komandos. Svarbu, kad tuos žmones jungtų bendras tikslas ir komandos interesas būtų suvokiamas aukščiau už atskirų jos narių interesus toje komandoje.

Vienas populiariausių būdų padėti komandai jaustis ir veikti gerai yra nuolatinis gero ūpo palaikymas arba taip vadinami tymbildingai. Visi žinome laipiojimą virvėmis, slidinėjimą, pasėdėjimą prie alaus ar kitokius gerus pabuvimo kartu būdus. Visa tai veiksminga ir pakelia komandų ūpą, tačiau bėda ta, kad dažnai tokios priemonės veikia tik kaip skausmą malšinantys vaistai, kurie nenugali tikrųjų negalavimų. Tokius gero ūpo užsiėmimus vadinu komandos socializacijos priemonėmis, kurios komandų efektyvumą kilsteli atsitiktinai ir nestipriai.

Jeigu apie komandų veiklą kalbėtume giliau, tai reikėtų prisiminti taip vadinamas penkias komandų disfunkcijas, kurios iš tikrųjų nusako komandų sveikatą. Pirmasis šiuos komandų sutrikimus aprašė vadybos guru Patrick Lencioni. Šių negalavimų požymių galima rasti kiekvienoje komandoje. Pasitelkus komandų koučingo metodiką galima šiuos negalavimus sutvarkyti. Skaityti daugiau…

 

Jau rašiau, kad koučingo pokalbis gali būti praturtintas koučingo specialisto pastebėjimais ar įžvalgomis, kartais grįžtamuoju ryšiu pašnekovui. Šiame praktiniame tekste noriu pasidalinti būdais ir frazių pavyzdžiais, kaip tai gali būti padaryta.

Jeigu tikite, kad koučingo specialistui įsiterpti nereikia, vis tiek patariu peržvelgti šiuos patarimus – galbūt nuspręsite eksperimentuoti ir keisti savo koučingo praktiką. Mano išeitinė pozicija – koučingo specialisto įsiterpimas gali būti vertingas klientui, jeigu ši intervencija skatina papildomas pašnekovo mintis ar teigiamai prisideda prie jo sumanymų.

Prielaidos patikrinimas

Kalbant jūsų pašnekovui galite pajusti, kaip mintyse imate daryti išvadas iš to, kas jums sakoma. Pavyzdžiui, jeigu pašnekovas nenustoja kaltinti kokio nors žmogaus arba menkina save, galite pasidalinti su pašnekovu tokia mintimi:

Pataisyk mane, jeigu klystu. Iš to, ką tu sakai man susidaro įspūdis, kad…(tavo nuomone, visa kaltė tenka tam žmogui, tavo nuomone šioje situacijoje kaltas tu vienas).

Jūsų tikslas – tiek patikrinti savo prielaidą, kurios neišsakę jūs neturėsite ramybės viso likusio pokalbio metu, tiek padėti savo pašnekovui pamatyti kitą medalio pusę. Jeigu pašnekovas nesutiks su jūsų prielaida, ją atsiimkite ir tęskite pokalbį įprastai – užduodami klausimus, apibendrindami pašnekovo mintis. Skaityti daugiau…

Pirmasis patyrimas, kuris aplanko besimokančius koučingo žmones – tai suvokimas, kaip sunku neįsiterpti į koučingo pokalbį savais patarimais ar nukreipimais. Ypatingai ryškiai tai atsispindi vadovų pokalbiuose su darbuotojais, nes vadovai, nors ir sako, kad taiko koučingą, vis tik jie dalinasi patarimais ar kitaip perduoda pašnekovui savo valią. Pavyzdžiui, užmaskuoja savo mintį klausime ar tu nemanai, kad…? Tiesiai šviesiai kalbant, jie tam ir yra vadovai. Yra atvejai, kai nuo patarimų reikia susilaikyti. Yra situacijos, kai tie patarimai būtini.

Kaip bebūtų, esminė koučingo nuostata sako, kad kiekvienas žmogus turi atsakymus, tik reikia jam padėti tuos atsakymus surasti. Tiesą sakant, nesu koučingo radikalas ir koučingo pokalbiuose su pašnekovais pasidalinu savo įžvalgomis ar grįžtamuoju ryšiu. Mano patirtis rodo, kad laiku pateiktos ir tinkamai dozuotos įžvalgos gali paskatinti naujas pašnekovo mintis.

Kartais žmonės jaučiasi beviltiškai ir paguodos žodis ar pasidalinimas patirtimi gali jiems padėti. Bet prieš nusprendžiant, kokią koučingo filosofiją pasirinksite, vis tiek reikia išmokti taikyti klasikinį koučingą – švarų nuo bet kokių patarimų ar koučingo specialisto medžiagos. Jeigu bandėte vesti koučingo pokalbius ir vis dar jaučiate, kad patarimai ar išankstinis jūsų matymas lenda į paviršių, tuomet šis tekstas jums. Skaityti daugiau…

Taigi, empatija, kaip sakoma, yra santykių pagrindas. Nejausdamas to, ką jaučiu aš, kitas žmogus negebės su manimi gerai subūti. Nenutuokdamas, kas gali būti svarbu kitam žmogui, vargu ar galėsiu tikėtis būti šio žmogaus priimtas. Iš kitos pusės, galvojant apie organizacinį kontekstą, žodį empatija jau greitai bus galima įrašyti į bullshit bingo lentelę, nes jis yra toks pat nuvalkiotas, kaip ir žodžiai pokyčiai ar iššūkiai.

Arūnas turi būti empatiškas buhalterei Dianai iš antro aukšto. Taip pat jis turi būti empatiškas savo kolegai, kuris jautriai reaguoja į bet kokį jo asmeninės erdvės, užimančios 30 kv. metrų, pažeidimą. Arūnas turi būti empatiškas valytojai Danutei, kuriai nepatinka, kad Arūnas kartais palieka ne iki dugno išgertą kavos puodelį ir Danutei nelengva tą puodelį įdėti į nešvarių puodelių dėžę, kurioje ji surenka puodelius iš kitų biuro vietų. Kitą dieną Arūno vadovas kalbasi su juo ir sako jam: klausyk, Arūnai, noriu pakalbėti apie tavo kolegiškumą, ar girdėjai, kad yra toks dalykas – empatija?

Neseniai man į rankas pakliuvo Adam Wayts, profesoriaus iš Northwestern University straipsnis Limits of Empathy, publikuotas Harvard  Business Review žurnale. Perskaitęs autoriaus tyrimais ir praktinėmis įžvalgomis paremtą tekstą, pagalvojau apie tą menamą personažą Arūną, kuris neriasi iš kailio bandydamas įlipti į visų jį supančių žmonių batus. Žinoma, kiekvienas turime mokėti panaudoti empatijos gebėjimą, tačiau pasak protingų žmonių, empatija turi tam tikras ribas. Tad kol mūsų herojui Arūnui netrūko kantrybė, kviečiu su jomis susipažinti.

Pirmoji riba: empatija (iš)vargina

Pagalbininkų profesijos, tokios kaip gydytojai, mokytojai, socialiniai darbuotojai, hmm, koučingo specialistai yra ypatingai jautrios šiam apribojimui. Pasak tyrimų, šių profesijų atstovai yra lengviau pažeidžiami ir yra mažiau atsparūs stresui ypač tada, kai šių profesijų atstovams keliamas lūkestis demonstruoti aukštą empatijos lygį. Skaityti daugiau…

Ar žinote, dėl ko kyla karščiausios diskusijos tarp koučingo specialistų bei tų, kurie šiek tiek kritikuoja koučingą?

Pirmieji sako, kad žmonėms nereikia duoti patarimų, nes savo rūpesčius jie moka išsispręsti patys. Antrieji sako, kad patarimai yra vertingas dalykas, nes kitu atveju, ko tada eiti pas specialistą?

Dauguma koučingo specialistų, ypač tų, kuriems koučingo mokyklose buvo prisakyta jokiais būdais nepatarti savo klientams ir nesikišti į pokalbį savo įžvalgomis, laikosi tvirtos nuomonės, kad pašnekovas (klientas)  turi visus atsakymus ir jam tereikia padėti tuos atsakymus surasti užduodant mąstymą skatinančius klausimus.

Koučingo metodikos kritikai, o ir daugelis kitų žmonių, kurie koučingo specialistams kelia savus reikalavimus, sako, kad vien tik klausinėjimas nebus efektyvus – koučingo specialistas turi ir kartais privalo pasidalinti savo įžvalgomis, suteikti pašnekovui grįžtamąjį ryšį ar pasidalinti su juo savo patirtimi.

Apie tai iš dalies jau svarsčiau anksčiau ir kuo daugiau praktikos įgyju, tuo geriau suprantu, kad norint padėti augti ir tobulėti kitam žmogui, koučingas kaip atskira metodika gali ne viską. Geriausių rezultatų pasiekiu ne tik užduodamas mąstymą stimuliuojančius klausimus, bet ir dalindamasis savais pastebėjimais, patirtimi, įžvalgomis, tik, žinoma, leisdamas pašnekovams visa tai apsvarstyti.

Vis dar tebegalvodamas, kaip čia iš tiesų yra, sumaniau atlikti apklausą, kuri padėtų atskleisti, už kokią pagalbą žmonės sumokėtų apvalią 399 EUR sumą, jeigu susidurtų su veiklos keitimo dilema. Skaityti daugiau…

Sveiki, Tomai, – anądien man paskambino vienos įmonės personalo vadovė. Su ja pasikalbėjome apie galimybę teikti koučingo paslaugas. Be įprastų darbinių klausimų ji pasiteiravo, kiek man metų. Keturiasdešimt, – atsakiau. Puiku, labai gerai, – užtikrintai sureagavo ji. Kai paklausiau, kuo jai svarbus mano amžius, ji pasakė, kad, jos nuomone, koučingo specialisto amžius turi atitikti jo kliento amžių. Palinkėjome vienas kitam geros dienos ir atsisveikinome sutarę tolimesnius veiksmus.

Galvoju apie amžių ir prisimenu savo studijas su koučingo specialistais iš Jungtinės Karalystės. Tada jaučiausi keistokai, nes grupėje tuo metu buvau pats jauniausias žmogus. Tuo metu man buvo 34.

Dar prisiminiau. Vienoje ICF Lietuva Koučingo Akademijoje lektorė iš užsienio stebėjosi, kad mūsų koučingo specialistų bendruomenė yra pakankamai jauna. Kaip jūs pasirenkate klientus? Kaip jus renkasi klientai?, – tuomet klausė ji lyg norėdama duoti suprasti, kad koučingo specialistų amžius yra svarbus reikalas. Ko gero tikrai svarbus reikalas, – tada pagalvojau.

Ši tema neseniai sugrįžo, tad pirmiausia pradėjau nuo įvairių koučingo specialistų diskusijų analizės. Gilindamasis į įvairius pasisakymus interneto forumuose, o taip pat į rimtus ir nelabai straipsnius, susidariau tokį įspūdį, kurį apibendrinsiu žemiau. Skaityti daugiau…

Pradėję mokytis koučingo daugelis žmonių pirmiausia atkreipia dėmesį į klausimų uždavimą, nes galvoja, kad uždavus gerą klausimą vyks geras koučingas. Nebūtinai. Daugiau praktikuojantis išryškėja klausymosi įgūdžių svarba, santykio su pašnekovu kūrimo aspektai ir kiti svarbūs dalykai, be kurių koučingas būtų ne koučingas.

Žinoma, gebėjimas formuluoti klausimus yra svarbus įgūdis ir, reikia pasakyti, kad pramokę užduoti gerus klausimus žmonės pajunta padarę progresą koučingo praktikoje. Smagus jausmas, kai kitą žmogų paskatini susimąstyti. Paradoksalu, tačiau norint užduoti gerus klausimus, pirmiausia reikia galvoti ne apie naujų klausimų mokymąsi, tačiau reikia atmokti užduoti neteisingus klausimus. Koučinge netinka užduoti klausimus taip, kaip mes juos užduodame įprastuose pokalbiuose.

Šiame praktiniame tekste pateiksiu dažniausiai pasitaikančias blogų koučingo klausimų rūšis ir pavyzdžius.

Į turinį orientuojantys klausimai

Kadangi koučingo pokalbio vedantieji labai nori padėti savo pašnekovui rasti gerų sprendimų. Nekantraudami tą padaryti, jie nejučia į klausimą įpina galimų sprendimų variantus arba, kitaip tariant, užpildo klausimą savu turiniu.

Ar tu negalvoji, kad tu turėtum pasikalbėti su Arūnu? Skaityti daugiau…

Mano puikūs kolegos iš OVC Consulting kompanijos apklausė 222 įvairių Lietuvos įmonių darbuotojus ir išsiaiškino, kaip yra su grįžtamojo ryšio teikimu, gavimu ir jo kokybe. Štai pagrindinės įžvalgos iš tyrimo, kurio rezultatus galite parsisiųsti iš čia ir panaudoti savo pristatymuose (išlaikant tiesioginę nuorodą į OVC Consulting).

Vadovai grįžtamąjį ryšį darbuotojams suteikia retai.

Darbuotojams iš vadovų labiau trūksta pagyrimų nei kritikos.

Darbuotojus tenkina vadovų grįžtamojo ryšio kokybė.

Parsisiųsti tyrimą.

5 - 42««...34567...102030...»»