Šį eksperimentą jau dariau prieš dvejus metus ir noriu jį vėl pakartoti. Tiesa, koučingo klausimus, kuriuos jums užduosiu šį kartą, šiek tiek pakeičiau. Labai nežymiai. Dabar jie – geresni.

Pamenu, tada Coachingblog.lt dar tik startavo, tad šiame veiksme dalyvavo labai nedaug žmonių. Šiandien Coachingblog.lt turi beveik 800 prenumeratorių, tad įdomu kaip viskas bus dabar…

Vis galvoju, ar galime padėti vieni kitiems keistis? Tad šiek tiek nuogąstaudamas noriu pakviesti jus į smagų koučingo eksperimentą. Dalyvavimas laisvas, bet jei pasiryžote, man reikės jūsų grįžtamojo ryšio.

Tai truks septynias jūsų gyvenimo dienas. Ir jų niekam nereikės atiduoti. Tik sau. Skaityti daugiau…

Mūsų protai kaip įmanydami stengiasi suteikti prasmę viskam, ką patiriame.

Štai sugalvočiau kokį kartą draugams melomanams pasakyti, kad nebeklausau tos muzikos, kurią visi kartu anksčiau klausydavome. Įdomu, ar jie pamanytų, kad aš stipriai pasikeičiau? O gal šiaip su manimi kažkas negerai?

Niekur nepabėgsime nuo poreikio viskam suteikti prasmę. Tai yra mūsų navigacija, kurią naudojame gyvenimo kelyje. Ji padeda mums priimti sprendimus. Ji mus saugo, skatina. Kažką leidžia, kažko – ne. Skaityti daugiau…

Tegu jėga būna su tavimi, -  pasakė Yoda, mielas keistas ateivis seneliukas iš Žvaigždžių Karų epo. Galite juoktis, bet šią frazę kartais pasakau sau mintyse, kai einu į svarbų susitikimą arba stoju prieš man nežinomą auditoriją. Ir čia pat suabejoju, – na kokia čia dar jėga. Aš esu aš ir jokios jėgos man nereikia. Susitvarkysiu.

Jau rašiau apie negatyvią pozityvios psichologijos pusę, bet šį kartą pozityvią psichologiją noriu minėti geruoju. Juolab, kad tai, ką rasite šiame straipsnyje, galite panaudoti saviugdai arba koučingo sesijose.

Olandų tyrėjas Joris Lammers (2013) atliko du įdomius eksperimentus Skaityti daugiau…

Tai yra antroji straipsnio Žaidimai, kuriuos žaidžia vadovai dalis, kurioje pateikiu dar dešimt žalingų žaidimų.

Pirmieji dešimt žaidimų yra čia.

Gelbėtojas

Tam, kad įrodytų savo egzistavimo reikalingumą, vadovai dažnai imasi taip vadinamo gelbėtojo vaidmens. Jie bando visiems padėti kišdamiesi į jų reikalus, akcentuodami kitų būtas ir nebūtas klaidas ar kitaip trukdydami darbą. Kartais tokie vadovai veliasi į ilgas diskusijas, ieško priekabių ir savo pasisakymus užbaigia tokiais žodžiais: tai – jūsų pačių labui. Aš tik bandau padėti. Šis žaidimas trukdo sklandžiam darbui ir jei yra dažnai žaidžiamas, verta pagalvoti, kiek iš tikrųjų jo iniciatoriai susitvarko su savo darbu ir ar jie tikrai yra reikalingi?

Jeigu ne tu… Skaityti daugiau…

Tikriausiai esate girdėję apie knygą Žaidimai, kuriuos žaidžia žmonės, kurią parašė Eric Berne – vienas garsiausių praeito amžiaus psichologų? Joje aprašomi nekonstruktyvūs ir žalingi psichologiniai žaidimai, kuriuos žaidžiame tiek sąmoningai, tiek nesąmoningai.

Kitas autorius – Alan Downs savo knygoje Secrets of An Executive Coaching perkėlė šiuos žaidimus į organizacijų gyvenimą ir aprašė, kaip tokius žaidimus žaidžia vadovai.

Tai yra pirmoji viso straipsnio dalis, joje paminėsiu dešimt žaidimų. Antrojoje dalyje pateiksiu dar tiek pat.

Jei skaitytojas atpažins save ar kitus, tuomet metas pagalvoti apie pokyčius – kaip turiu tobulėti, kad mano veikla darbe būtų efektyvesnė ir aš jausčiausi geriau?

Argi tai ne siaubinga?

Šį žaidimą žaidžia tie vadovai, kurie dėl savo nesėkmių kaltina aplinką – kitus žmones ar net laikmetį.  Skaityti daugiau…

Pasitikrinkite, ar naudojate šiuos tris kalbos sietus.

Spauskite čia. (.PPS failas)

Galima.

Šis įrašas yra apie kito žmogaus – mąstymo ir kartais veiksmo partnerio svarbą. Apie kito žmogaus gebėjimą padėti mums pamatyti kitą kampą. O kartais ir kitą pasaulį. Savo pačių pasaulį, žinoma.

Šį kartą – nieko moksliško.

Mes kasdien tai darome – taikome koučingą sau, tik – du dalykai. Pirma, dažnas mūsų apie tai nežino, nes mintys veja viena kitą ir nepaveja.

Antra, darome tai kaskart taip pat. Mintys sukasi tais pačiais ciklais, tais pačiais ratais. Ir beveik niekas nesikeičia.  Kažkas sako, – užstrigau. Kažkam tai – rutina, dar kažkas vadina tai tuo pačiu per tą patį.

Mums sunku taikyti koučingą sau, nes savęs klausiame tų pačių klausimų ir atsakome į juos dažniausiai taip pat. Žinoma, jei tokia sesija su savimi yra suplanuota, jei skiriame tam specialaus laiko, tuomet ir koučingas pačiam sau bus veiksmingesnis. Skaityti daugiau…

Nors jau buvau rašęs apie tai, kaip mūsų tikslai trukdo pasiekti mūsų tikslų, prie šios temos vis grįžtu. Vis iš skirtingų pusių. Vis kitaip sukasi mintys.

Prisimenu vasaros penktadienius, kai po visos savaitės darbo su antrąja puse šokdavome į automobilį ir lėkdavome pajūrio link. Prisipažinsiu, spausdavau greičio pedalą smarkiau, negu leidžia KET. Bet turėjau gerą pasiteisinimą!

Aš tiesiog  labai norėjau išsimaudyti jūroje, kol dar saulė nenusileido. Vakarėjant ten labai gražu.

Jei žiūrėtume iš racionalios pusės, tai tokia skuba visų pirma, yra rizikinga. O ir neekonomiška – viršijant 130 km/h kuro sąnaudos gerokai išauga. Bet aš nesu toks racionalus. Būčiau nuobodus pats sau.

Neseniai keletą vakarų skyriau psichologijos ir elgesio ekonomikos profesoriaus Dan Ariely tekstams, o konkrečiai – dviems jo knygoms Predictably Irrational  ir The Upside Of Irrationality. Remdamasis tyrimais autorius jose atskleidžia, kaip mūsų polinkis priimti neracionalius sprendimus atsiliepia svarbiems mūsų gyvenimo aspektams. Skaityti daugiau…

Kartą vienoje bendrovėje skaičiau pranešimą apie emocinį intelektą. Prieš man lipant į auditorijos sceną, konferencijos vedantysis tarė: Kviečiame tokį ir tokį, kuris padarys koučingą apie emocinį intelektą pardavimuose!

Pamenu, kad stodamasis iš savo vietos vos nesuklupau. Ne dėl MBT batų, kuriuos tada dėvėjau, bet dėl to maždaug 150 žmonių auditorijai ištarto padarys koučingą. Nagi! čia gi tik pranešimas, o ne joks koučingas,- tada pamaniau. Tiesa, tą ir pasakiau susirinkusiems. Kadangi ne to susirinkome, į tai daugiau ir nesigilinome.

Koučingo plėtrai trukdo tai, kad koučingu vadinama viskas ir niekas kartu. Smegenų plovimo seminarai – koučingas. Skaityti daugiau…

Kol vartosite šlykštažodį „koučingas“, tol rimti žmonės su jumis rimtai nešnekės. Prašom lietuviškai. Ir ūkiškai paprastai, o ne vingria valdininkų kalba

Šis komentaras, kurį aptikau internetuose, paskatino vieną įžvalgą (ir šypseną, hmm, kad rimti žmonės tik kažkaip ūkiškai gali suprasti). Suvokiau, kad kartais į koučingą žiūrima kreivai ne dėl jo taikymo ar veikimo principų. Niekas jų neginčija, o ir dauguma žino, kad paskatinus žmogaus mąstymą, žmogus geba pats atrasti ieškomus sprendimus. Koučingas – vienas iš būdų, kaip tai padaryti.

Susidaro įspūdis, kad daugeliui skeptikų tai net nėra įdomu.

Nes pakanka vien tik ištarti žodį koučingas ir atmetimas pasireiškia akimirksniu. Skausmingas toks atmetimas– tarsi kas tautinį identitetą iš žmogaus bandytų atimti. Skaityti daugiau…

20 - 43««...10...1819202122...3040...»»