Šiame straipsnyje apžvelgsiu rezultatus iš apklausos, kurią atlikau siekdamas išsiaiškinti, ką žmonės mano apie koučingą. Mintis atlikti tokią apklausą kilo tada, kai ėmiausi nagrinėti koučingo plėtros Lietuvoje klausimus, pavyzdžiui, čia ir čia. Į tai sureagavo gausus būrys tinklaraščio skaitytojų. Pavyzdžiui,  interviu su psichologu Antanu Mockumi sukėlė ypač didelį rezonansą.

Kadangi kai kurie tekstai kritikavo koučingo bendruomenės veiksmus, prastą (įkyrią ir neprofesionalią) koučingo reklamą ir iš to sekančią atitinkamą koučingo reputaciją, šia apklausa siekiau išsiaiškinti,  ar nuomonė, kurią išsakiau, yra pakankamai pagrįsta. Taip pat man buvo įdomu, kokie lūkesčiai koučingo specialistams yra keliami ir ką reikėtų daryti, kad nuomonė apie koučingą Lietuvoje gerėtų.

Apibendrinant, šios apklausos tikslai yra švietėjiški. Ja norėjau išsiaiškinti, ar nuomonė apie koučingą Lietuvoje vis dar išlieka kontraversiška ir, jei taip, ką su tuo daryti?

Skaityti daugiau…

Jei reikėtų atsakyti į klausimą, kokios koučingo technikos labiausiai skatina žmogaus susimąstymą, tikrai nesirinkčiau kokių nors konkrečių modelių ar gudrių klausimų. Žinoma, labiausiai koučingo pokalbį vystytis įgalina koučingo specialisto ir jo pašnekovo santykis, kuris, jei yra tinkamas, abu žmones nuteikia sklandžiam darbo procesui.

Kita vertus, ilgainiui pastebėjau, kad stipriausi minčių proveržiai koučinge kyla tada, kai pokalbyje įsivyrauja tiesos momentai. Tiesos momentais vadinu tas koučingo pokalbio vietas, kuriose pašnekovas aiškiai įsisąmonina savo įžvalgas. Tai atvejai, kai pašnekovai yra priversti daryti pasirinkimą, tarsi jie nebegalėtų pabėgti nuo ryškios savo pačių minties. Nežinau, ar aiškiai išsireiškiau, bet galbūt čia padės pavyzdys. Paskaitykite šią koučingo pokalbio ištrauką, kur K – koučingo specialistas, o P – pašnekovas:

(Pašnekovas sprendžia laiko valdymo ir užduočių tvarkymo klausimą) Skaityti daugiau…

Su Ginu Dabašinsku iš Laisvosios bangos tenka kalbėtis jau trečią kartą. Kiekvieną kartą nestruktūruotai ir netikėtai Ginas provokuoja ir į vatą nevynioja. Todėl aptarėme ne tik naują knygą „Dėmesio, grupė!“, tačiau ir įvairius požiūrius į mokymąsi, šių dienų mokymosi aktualijas bei visokius kitokius reikalus. Prikalbėjome tiek, kad Ginas mūsų knygą net su Ukraina susiejo.

Klausyti laidą (dvi dalys)

 

Šia trumpa anonimine apklausa siekiu išsiaiškinti, kokia Jūsų nuomonė apie koučingą ir jo sklaidą Lietuvoje.

Mano žiniomis, tokios apklausos apie koučingą dar nebuvo, bet žmonės sako, kad jos reikėjo, tad labai prašau jūsų užpildyti šią anketą (nesvarbu, ar esate koučingo specialistai, ar tik esate girdėję apie koučingą, anketa tinka visiems).

Skaityti daugiau…

Noriu pasidalinti viena iš komandos koučingo technikų, kuri apima darbą su komandos narių turimomis nuostatomis. Šio užsiėmimo metu padėsite komandai pamatyti ir įvertinti, kokios nuostatos – racionalios ar nebūtinai, įgalinančios ar ribojančios – joje pasireiškia. Kai komanda tai įvertins, ji galės pasirinkti naujus požiūrius ir būdus jiems įgyvendinti. Šią techniką galite suplanuoti kaip atskirą savo komandos užsiėmimą arba integruoti ją į platesnę programą. Užsiėmimą gali vesti vienas komandos narių arba jos formalus vadovas.

Kada taikyti?

- Yra pagrįstų išorinių nusiskundimų apie komandos elgesį ir darbą.

- Komanda nori įvertinti savo situaciją giliau ir atversti „naują puslapį“.

- Komandoje pastebimas nekonstruktyvus elgesys ar neefektyvios praktikos.

Kaip taikyti? Skaityti daugiau…

Koučingo modelis GROW yra pažįstamas visiems, kurie kada nors mokėsi koučingo. Šis modelis, kurį išvystė vienas koučingo tėvų – John Whitmore, yra bazinė priemonė, kuri padeda vesti gerus koučingo pokalbius. Be modelio GROW ko gero neapsieina jokie koučingo mokymai, nesvarbu ar skirti jie koučingo specialistams, ar vadovams. Modelis GROW patrauklus tuo, kad turi labai paprastą struktūrą, kurią lengva įsiminti. Ši modelis taip pat yra labai lankstus, nes neįpareigoja koučingo pokalbį vedančio žmogaus griežtai laikytis nurodytų žingsnių. GROW modelis – puiki gairė, kompasas, kuris neleis pasiklysti tiems, kurie koučinge žengia pirmuosius žingsnius.

Šiame tekste noriu išskaidyti kiekvieną modelio etapą į tris dalis ir pateikti klausimų pavyzdžių kiekvienam iš dvylikos žingsnių. Tai padės geriau suprasti, ką reikia daryti kiekviename GROW modelio etape ir neleis pamiršti svarbių žingsnių sunkesniuose koučingo pokalbiuose.

Skaityti daugiau…


Coachingblog.lt
pristato specialiai šiam tinklaraščiui parengtą interviu su Lėda Turai Petrauskiene (MCC) – ICF Global (Tarptautinė Koučingo Federacija) viceprezidente, koučingo specialiste, supervizore ir trenere.

Leda, esi didžiausios koučingo specialistų organizacijos pasaulyje – ICF Global valdybos narė, viceprezidentė. Kaip apibūdintum naujausias koučingo plėtros tendencijas pasaulyje? Kokiomis kryptimis pažengė koučingas per pastaruosius metus? Kur jis žengs toliau?

Įdomu, kad koučingas plinta visur, kur tik globalizacija įkelia savo kojas. Prieš kelerius metus Indijoje juokėsi iš koučingo ir sakė, kad giminių ir draugų ratas toks gausus, jog tinkamas klausytojas visada atsiras visiems gyvenimo klausimams. Šiandien mes matome, kad susidomėjimas koučingu labai sparčiai auga visuose žemynuose. Paskutinė ICF ir HCI (Human Capital Institute) bendra apklausa  irgi rodo, kad koučingo taikymas labai plečiasi ir įvairėja. Skaityti daugiau…

Atychiphobia – neracionali blogo pasirodymo baimė. Baimė susimauti.

Ko gero, dauguma tų, kurie kada nors mokėsi vesti koučingo sesiją, susidūrė su kliūtimis, kurios trukdė atsipalaiduoti ir būti su pašnekovu vienovėje bei tėkmėje. Šiame tekste aptarsiu man žinomas ir kitų koučingo specialistų įvardijamas baimes, kurios trukdo vesti sklandų bei veiksmingą koučingo pokalbį. Šias baimes ir nerimą su koučingo specialistais dažnai aptariame koučingo supervizijos pokalbiuose.

Baimė blogai pasirodyti

Aš noriu būti geras koučingo specialistas ir jokiais būdais negaliu leisti sau susimauti!

Blogo pasirodymo baimė yra panaši į stiprų nerimą, kuris apima norint padaryti tobulą koučingo sesiją arba siekiant išgelbėti pašnekovą. Tokia baimė taip pat apima aktorius, kurie laukia savo pasirodymo. Jei aktoriai bent minutei pradėtų galvoti, kaip čia jiems geriau viską padarius, jų vaidyba tuojau pat pradėtų lūžinėti. Vedami šios baimės koučingo specialistai siekia atitikti tam tikrus stereotipus taip atsisakydami savo autentiško ir tikro bendravimo. Pavyzdžiui, tam tikrą bendravimo stilių turintys koučingo specialistai gali imituoti kitų autoritetingų koučingo specialistų ar mokytojų elgesį. Skaityti daugiau…

Koučingas nėra įtaigios sėkmės mokytojų kalbos. Koučingas – tai pokalbis tarp koučingo specialisto ir jo kliento. Tokiame pokalbyje klientas skatinamas apgalvoti savo gyvenimiškus arba darbinius rūpesčius ir imtis atsakomybės mąstyti ir veikti taip, kad šiuos rūpesčius išspręstų. Vienas pokalbis tarp koučingo specialisto ir kliento trunka vieną valandą. Kad kliento užklausa būtų atsakyta, gali prireikti kelių ar net keliolikos pokalbių.

Bet kokie kiti tobulėjimo būdai, pavyzdžiui, žaidimai, knygų skaitymas, dalyvavimas mokymuose nėra koučingas. Koučingas nėra vaikščiojimas per žarijas ar šamanizmas. Koučingas nėra lektoriaus klausimų uždavinėjimas auditorijai. Mokymai nėra vedami „koučingo būdu“. Visa tai – atskiros, savo paskirtį turinčios veiklos, kurios kaip ir koučingas, padeda žmogui tobulėti.

Tradicinis konsultavimas (atsakymų pateikimas) yra lygiai toks pat veiksmingas ugdymo būdas kaip ir koučingas (atsakymų nepateikimas). Šie būdai taikomi priklausomai nuo to, kiek žinių, patirties ir kompetencijos turi klientas (ugdomasis). Jei žinių, patirties ir kompetencijos klientas turi daug, tuomet jam labiau tiks koučingas, nes jis gebės atsakymus atrasti  pats.

Skaityti daugiau…

Coachingblog.lt atnaujina rubriką Koučingo Žmonės ir pristato specialiai šiai progai parengtą pokalbį su Antanu Mockumi – klinikiniu psichologu ir, kaip save pristato Antanas, žmogumi, kuriam tiesiog įdomu tyrinėti horizontus, kur susiduria tikra ir netikra, žinoma ir nežinoma. Šiame interviu Antanas pasidalino kritiška nuomone apie žmonių susidomėjimą psichologija bei įvairias jos atmainas, tame tarpe, ir koučingą.

Antanai, kurį laiką stebiu neišblėstantį žmonių susidomėjimą psichologija ir viskuo, kas su ja susiję. Seminarų, mokymų ir pranešimų gausa šiomis temomis ko gero yra pasiekusi ribą, kai jau darosi sunku visur suspėti ir viską sužinoti. Kaip paaiškintum šį fenomeną? Kokie yra teigiami ir neigiami tokio susidomėjimo aspektai?

Teigiamas aspektas, kad žmonės gali patenkinti nuo amžių juose glūdintį troškimą pažinti save ir kitus žmones, labiau suvokti tarpasmeninių santykių subtilybes. O tai, matyt, mums gyvybiškai svarbu, nes juk esame visuomeniniai gyvūnai (homo socius). Gimstame ir esame tarp kitų ir su kitais – tokia mūsų visų egzistencinė duotybė. Todėl didžiulė seminarų, mokymų ir pranešimų pasiūla atliepia į savęs ir kitų pažinimo poreikį tiek turiniu, tiek forma, tiek ir kaina. Tai labai gerai.

Neigiamas aspektas tame, kad Skaityti daugiau…

10 - 42««...89101112...203040...»»