Šia trumpa anonimine apklausa siekiu išsiaiškinti, kokia Jūsų nuomonė apie koučingą ir jo sklaidą Lietuvoje.

Mano žiniomis, tokios apklausos apie koučingą dar nebuvo, bet žmonės sako, kad jos reikėjo, tad labai prašau jūsų užpildyti šią anketą (nesvarbu, ar esate koučingo specialistai, ar tik esate girdėję apie koučingą, anketa tinka visiems).

Skaityti daugiau…

Noriu pasidalinti viena iš komandos koučingo technikų, kuri apima darbą su komandos narių turimomis nuostatomis. Šio užsiėmimo metu padėsite komandai pamatyti ir įvertinti, kokios nuostatos – racionalios ar nebūtinai, įgalinančios ar ribojančios – joje pasireiškia. Kai komanda tai įvertins, ji galės pasirinkti naujus požiūrius ir būdus jiems įgyvendinti. Šią techniką galite suplanuoti kaip atskirą savo komandos užsiėmimą arba integruoti ją į platesnę programą. Užsiėmimą gali vesti vienas komandos narių arba jos formalus vadovas.

Kada taikyti?

- Yra pagrįstų išorinių nusiskundimų apie komandos elgesį ir darbą.

- Komanda nori įvertinti savo situaciją giliau ir atversti „naują puslapį“.

- Komandoje pastebimas nekonstruktyvus elgesys ar neefektyvios praktikos.

Kaip taikyti? Skaityti daugiau…

Koučingo modelis GROW yra pažįstamas visiems, kurie kada nors mokėsi koučingo. Šis modelis, kurį išvystė vienas koučingo tėvų – John Whitmore, yra bazinė priemonė, kuri padeda vesti gerus koučingo pokalbius. Be modelio GROW ko gero neapsieina jokie koučingo mokymai, nesvarbu ar skirti jie koučingo specialistams, ar vadovams. Modelis GROW patrauklus tuo, kad turi labai paprastą struktūrą, kurią lengva įsiminti. Ši modelis taip pat yra labai lankstus, nes neįpareigoja koučingo pokalbį vedančio žmogaus griežtai laikytis nurodytų žingsnių. GROW modelis – puiki gairė, kompasas, kuris neleis pasiklysti tiems, kurie koučinge žengia pirmuosius žingsnius.

Šiame tekste noriu išskaidyti kiekvieną modelio etapą į tris dalis ir pateikti klausimų pavyzdžių kiekvienam iš dvylikos žingsnių. Tai padės geriau suprasti, ką reikia daryti kiekviename GROW modelio etape ir neleis pamiršti svarbių žingsnių sunkesniuose koučingo pokalbiuose.

Skaityti daugiau…


Coachingblog.lt
pristato specialiai šiam tinklaraščiui parengtą interviu su Lėda Turai Petrauskiene (MCC) – ICF Global (Tarptautinė Koučingo Federacija) viceprezidente, koučingo specialiste, supervizore ir trenere.

Leda, esi didžiausios koučingo specialistų organizacijos pasaulyje – ICF Global valdybos narė, viceprezidentė. Kaip apibūdintum naujausias koučingo plėtros tendencijas pasaulyje? Kokiomis kryptimis pažengė koučingas per pastaruosius metus? Kur jis žengs toliau?

Įdomu, kad koučingas plinta visur, kur tik globalizacija įkelia savo kojas. Prieš kelerius metus Indijoje juokėsi iš koučingo ir sakė, kad giminių ir draugų ratas toks gausus, jog tinkamas klausytojas visada atsiras visiems gyvenimo klausimams. Šiandien mes matome, kad susidomėjimas koučingu labai sparčiai auga visuose žemynuose. Paskutinė ICF ir HCI (Human Capital Institute) bendra apklausa  irgi rodo, kad koučingo taikymas labai plečiasi ir įvairėja. Skaityti daugiau…

Atychiphobia – neracionali blogo pasirodymo baimė. Baimė susimauti.

Ko gero, dauguma tų, kurie kada nors mokėsi vesti koučingo sesiją, susidūrė su kliūtimis, kurios trukdė atsipalaiduoti ir būti su pašnekovu vienovėje bei tėkmėje. Šiame tekste aptarsiu man žinomas ir kitų koučingo specialistų įvardijamas baimes, kurios trukdo vesti sklandų bei veiksmingą koučingo pokalbį. Šias baimes ir nerimą su koučingo specialistais dažnai aptariame koučingo supervizijos pokalbiuose.

Baimė blogai pasirodyti

Aš noriu būti geras koučingo specialistas ir jokiais būdais negaliu leisti sau susimauti!

Blogo pasirodymo baimė yra panaši į stiprų nerimą, kuris apima norint padaryti tobulą koučingo sesiją arba siekiant išgelbėti pašnekovą. Tokia baimė taip pat apima aktorius, kurie laukia savo pasirodymo. Jei aktoriai bent minutei pradėtų galvoti, kaip čia jiems geriau viską padarius, jų vaidyba tuojau pat pradėtų lūžinėti. Vedami šios baimės koučingo specialistai siekia atitikti tam tikrus stereotipus taip atsisakydami savo autentiško ir tikro bendravimo. Pavyzdžiui, tam tikrą bendravimo stilių turintys koučingo specialistai gali imituoti kitų autoritetingų koučingo specialistų ar mokytojų elgesį. Skaityti daugiau…

Koučingas nėra įtaigios sėkmės mokytojų kalbos. Koučingas – tai pokalbis tarp koučingo specialisto ir jo kliento. Tokiame pokalbyje klientas skatinamas apgalvoti savo gyvenimiškus arba darbinius rūpesčius ir imtis atsakomybės mąstyti ir veikti taip, kad šiuos rūpesčius išspręstų. Vienas pokalbis tarp koučingo specialisto ir kliento trunka vieną valandą. Kad kliento užklausa būtų atsakyta, gali prireikti kelių ar net keliolikos pokalbių.

Bet kokie kiti tobulėjimo būdai, pavyzdžiui, žaidimai, knygų skaitymas, dalyvavimas mokymuose nėra koučingas. Koučingas nėra vaikščiojimas per žarijas ar šamanizmas. Koučingas nėra lektoriaus klausimų uždavinėjimas auditorijai. Mokymai nėra vedami „koučingo būdu“. Visa tai – atskiros, savo paskirtį turinčios veiklos, kurios kaip ir koučingas, padeda žmogui tobulėti.

Tradicinis konsultavimas (atsakymų pateikimas) yra lygiai toks pat veiksmingas ugdymo būdas kaip ir koučingas (atsakymų nepateikimas). Šie būdai taikomi priklausomai nuo to, kiek žinių, patirties ir kompetencijos turi klientas (ugdomasis). Jei žinių, patirties ir kompetencijos klientas turi daug, tuomet jam labiau tiks koučingas, nes jis gebės atsakymus atrasti  pats.

Skaityti daugiau…

Coachingblog.lt atnaujina rubriką Koučingo Žmonės ir pristato specialiai šiai progai parengtą pokalbį su Antanu Mockumi – klinikiniu psichologu ir, kaip save pristato Antanas, žmogumi, kuriam tiesiog įdomu tyrinėti horizontus, kur susiduria tikra ir netikra, žinoma ir nežinoma. Šiame interviu Antanas pasidalino kritiška nuomone apie žmonių susidomėjimą psichologija bei įvairias jos atmainas, tame tarpe, ir koučingą.

Antanai, kurį laiką stebiu neišblėstantį žmonių susidomėjimą psichologija ir viskuo, kas su ja susiję. Seminarų, mokymų ir pranešimų gausa šiomis temomis ko gero yra pasiekusi ribą, kai jau darosi sunku visur suspėti ir viską sužinoti. Kaip paaiškintum šį fenomeną? Kokie yra teigiami ir neigiami tokio susidomėjimo aspektai?

Teigiamas aspektas, kad žmonės gali patenkinti nuo amžių juose glūdintį troškimą pažinti save ir kitus žmones, labiau suvokti tarpasmeninių santykių subtilybes. O tai, matyt, mums gyvybiškai svarbu, nes juk esame visuomeniniai gyvūnai (homo socius). Gimstame ir esame tarp kitų ir su kitais – tokia mūsų visų egzistencinė duotybė. Todėl didžiulė seminarų, mokymų ir pranešimų pasiūla atliepia į savęs ir kitų pažinimo poreikį tiek turiniu, tiek forma, tiek ir kaina. Tai labai gerai.

Neigiamas aspektas tame, kad Skaityti daugiau…

Kartų skirtumus analizuojantys straipsniai pastaruoju metu tapo labai populiarūs. Ypač tuomet, kai visi apsižiūrėjo aplinkui ir pastebėjo, kad darbo rinką užtvindė greitai augantys jauni specialistai ir vadovai, gimę po 1982 – ųjų. Šie žmonės vadinami Y karta (Gen Y) arba kitaip – Millenials. Y karta sulaukė labai daug sociologų, ir vadybos specialistų dėmesio, nes jos bruožai pradėjo gerokai skirtis nuo kitų kartų (Baby Boomers, 1946-1963 m.; Gen X, 1963-1977 m.; vėlyvoji Gen X, 1977-1982 m.) bruožų. Kalbant žemiškiau, Baby Boomers ar ankstyvieji X kartos atstovai pradėjo sakyti, kad jie nebesusikalba su Y karta.

Kiekviena karta turi savo unikalias vertybes, kurios nusako, ką, pavyzdžiui, atitinkamos kartos žmonės galvoja apie savo vadovus. Kaip jie žvelgia į pasaulį ir kokius lūkesčius savo veiklai bei darbovietei jie turi. Kaip jie nori valdyti savo laiką ir ką jie labiausiai vertina santykiuose.

Šiame tekste noriu pateikti keletą įžvalgų, kurios padėtų vesti kokybiškus koučingo pokalbius su Y kartos atstovais. Kitaip tariant, į ką reikėtų atkreipti dėmesį taikant koučingą karjerą pradėjusiems jauniems žmonėms, kurie savo trisdešimtmečio dar neatšventė arba padarė tai labai neseniai? Skaityti daugiau…

Labai džiaugiuosi, kad sėkmės mokytojų mada pastaruoju metu slopsta, net jeigu iš po pernykščių lapų vis dar išlenda vienas kitas, kuris bando įrodyti mums, kad turime kažką su savimi daryti. Šiame tekste noriu pateikti dešimt požymių, kurie byloja, kad scenoje prieš jus stovi abejotiną kompetenciją turintis sėkmės mokytojas.

Sėkmės mokytojais vadinu mokymus visomis temomis vedančius, konsultuoti visais klausimais pasiryžusius arogantiškus, scenoje besikeikiančius ir žargoną vartojančius šaunuolius, kurie nuotoliniu būdu įgijo garbės daktaro laipsnį Bahamų universitete ir dabar turi savo milijoninį (skaičiuojant centais) verslą bei daug tarptautinės (apvažiavau Ameriką) patirties, kuria nori pasidalinti su visais, kurie trokšta būti sėkmingi – turtingi.  Skaityti daugiau…

Atsiverčiau Coachingblog.lt tekstus, kuriuos rašiau kiekvienų metų pabaigoje ir pamačiau, kad tokiu metu atsisuku atgal ir apžvelgiu nuveiktus darbus. Tai toks laikas, kada ilgoje bėgimo distancijoje suplukęs stabteliu ir pasižiūriu į nubėgtus kilometrus, jiems skirtas jėgas. Kiek daug visko liko už nugaros, kiek dar daug visko laukia priekyje. Tad ir dabar, šiame paskutiniame 2014 – ųjų metų įraše, užmesiu žvilgsnį į svarbiausius su koučingu susijusius ir man šiemet nutikusius įvykius. Skaityti daugiau…

10 - 42««...89101112...203040...»»